Kas yra dilgėlinė ir ką apie ją reikia žinoti

Dilgėlinė – tai niežtintis rausvas bėrimas, iškilęs virš odos lygio. Jis gali atsirasti bet kurioje kūno dalyje ir atrodyti kaip daug mažų dėmelių arba kaip tarpusavyje susijungęs iškilimas ant odos. Bėrimas gali išlikti kelias valandas ar net savaites, ir nauji bėrimai nuolat keičia tuos, kurie pamažu išnyksta. Todėl dilgėlinė yra skirstoma į ūminę ir lėtinę. […]

Dilgėlinė – tai niežtintis rausvas bėrimas, iškilęs virš odos lygio. Jis gali atsirasti bet kurioje kūno dalyje ir atrodyti kaip daug mažų dėmelių arba kaip tarpusavyje susijungęs iškilimas ant odos. Bėrimas gali išlikti kelias valandas ar net savaites, ir nauji bėrimai nuolat keičia tuos, kurie pamažu išnyksta. Todėl dilgėlinė yra skirstoma į ūminę ir lėtinę. Ūminė dilgėlinė trunka ne ilgiau kaip šešias savaites, o lėtinė – ilgiau nei šešias savaites.

Svarbu žinoti, kad dilgėlinę gali sukelti ne tik alerginė reakcija, bet ir stipresnis šaltis ar karštis, vartojami vaistai, stresas, infekcija ar lėtinė liga. Pasitaiko atvejų, kai dilgėlinę lydi angioneurotinė edema – patinimas aplink akis ir lūpas, taip pat delnų, pėdų, kvėpavimo takų išbrinkimas.

Daugeliu atvejų dilgėlinės priežastis lieka nežinoma, tačiau dažniausiai ji yra siejama su alergine reakcija į maisto produktus, vaistus, naminius gyvūnus, žiedadulkes, vabzdžių įkandimus.

Lentelėje nurodytos kai kurios kitos priežastys, galinčios sukelti vaikui dilgėlinę.

Vaistai ir cheminės medžiagos – Salicilatai ir NVNU*, penicilinas, vitaminai, maisto papildai

Maisto produktai  – Riešutai, uogos, žuvis, jūros gėrybės, bananai, vynuogės, pomidorai, kiaušiniai, sūris ir kt.

Kontaktinės medžiagos   – Vilna, šilkas  

Kosmetinės priemonės  – Dažai, plaukų lakas, nagų lakas, burnos skalavimo priemonės, dantų pasta, kvepalai, rankų kremas, muilas

Fiziniai veiksniai  – Fiziniai veiksniai

Inhaliaciniai alergenai  – Inhaliaciniai alergenai

Inhaliaciniai alergenai  – Dantų infekcijos, sinusitas (prenosinių ančių gleivinės uždegimas), otitas (ausų uždegimas)

Grybeliai ir kiti parazitai  – Candida mielių grybelis, niežai, helmintai

Kaip tėvai gali suprasti, kad vaikas turi dilgėlinę? Šie bėrimai turi gana būdingą išvaizdą, todėl juos lengva atpažinti. Bėrimas yra rausvas, iškilęs, blyškesniu centru, gali atsirasti grupelėmis, greitai keičia formą ir lokalizaciją. Pagal dydį jis gali būti ir kelių milimetrų skersmens, ir delno dydžio. Vaikas skųsis niežuliu, dilgčiojimu ar deginimu bėrimo vietoje.

Angioneurotinę edemą galima atpažinti iš greito giliųjų odos sluoksnių ir poodinio audinio patinimo, kuris dažnai būna skausmingas, bet neniežti. Dažniausiai patinsta sritis aplink akis ir lūpas, taip pat pėdos ir delnai. Sunkesniais atvejais patinimas gali pažeisti kvėpavimo takus, o tai yra gyvybei pavojinga būklė.

Diagnostikos tikslais reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, alergologą ar pediatrą, kurie jau pagal bėrimų išvaizdą dažnai gali patvirtinti, kad tai yra dilgėlinė. Siekiant išsiaiškinti jos atsiradimo priežastį, gydytojas paklaus apie persirgtas ligas, galimus alergenus, kasdienius streso šaltinius. Jeigu vaikas serga lėtine dilgėline, dažniausiai reikės rašyti dienoraštį, kuriame kiekvieną dieną žymimi visi vaiko veiksmai ir veiklos, išvardinami maisto produktai, aprašomas bėrimų pobūdis. Vaikui bus skirti diagnostiniai testai, tokie kaip kraujo tyrimus, specifiniai alergijos testai ir, jei reikia, papildomi tyrimai, siekiant atmesti kokią nors kitą ligą.

Dilgėlinės simptomai dažnai išnyksta savaime, tačiau gydytojas gali patarti vartoti antihistamininius vaistus, kad vaikas jaustųsi geriau. Jų veikimo principas slypi pavadinime – jie sutrikdo histamino funkciją organizme, todėl sumažėja simptomų – nosies užgulimo, niežulio, bėrimo, ašarojimo – intensyvumas.

Sergant lėtine dilgėlinės forma, juos galima vartoti ilgesnį laiką.Svarbu pažymėti, kad kovoti su alergija padės ne tik vaistai.

  • Jei nėra rimtos priežasties to nedaryti, kūdikis turi būti žindomas mažiausiai pirmuosius 6 mėnesius. Nustatyta, kad natūraliai žindomiems kūdikiams alergija pasireiškia rečiau, be to, yra galimybė sumažinti jau esamus simptomus. Tačiau, jei žindyti nėra galimybės ar yra kontraindikacijų, reikia atidžiai parinkti kūdikiui duodamus dirbtinius mišinius. Esant būtinybei, geriau kreiptis į gydytoją.
  • Jeigu yra galimybė, jaunesnis nei 6 mėnesių kūdikis turi būti žindomas arba nuo 4 mėnesių galima papildomai duoti lengvos košės be glitimo. Per anksti pradėjus maitinti kūdikį įvairiais maisto produktais, galima sukelti alergiją. Pradėjus mažylį maitinti papildomu maistu, svarbu nepamiršti, kad nauji produktai duodami kartą per kelias dienas ir mažomis porcijomis, taip įsitikinant, kad nėra alerginės reakcijos. Karvės pienas, kiaušiniai, citrusiniai vaisiai, žemės riešutų sviestas – tai produktai, kurių reikėtų atsisakyti pirmuosius 6-12 gyvenimo mėnesių.
  • Namus reikia reguliariai valyti, siekiant sumažinti dulkių erkių skaičių. Pasitvirtinus alergijai, namuose negalima laikyti gyvūnų. Patalpą reikia vėdinti, kad neatsirastų pelėsių. Kasdieniniame gyvenime naudojamų cheminių medžiagų kiekis turi būti sumažintas, taip pat reikėtų rinktis specialias alergologo ar šeimos gydytojo rekomenduotas mažiau dirginančias priemones.
  • Rekomenduojama dėvėti medvilninius drabužius ir vengti sintetinių gaminių.
  • Būtina mesti rūkyti, ypač kai vaikas yra kambaryje arba šalia eina gatve.

* NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.